Penkmečio lenktynės: kas lėčiau – sraigė ar teisingumas?

Juristo Eugenijaus Gaščenkos teisingumo paieškos užtrūko net 1977 dienas

Apie šios daugiau kaip 5 metus Ignalinos prokuratūroje ir teisme nagrinėti nagrinėtos baudžiamosios bylos peripetijas teisėsaugos „koridoriuose“ pradžią jau spausdinta dar prieš daugiau kaip ketverius metus MI 2012 gruodžio 18 d. Nr. 97 straipsnyje „Ar mums vis dar reikia teisės?“, taip pat po Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 sausio 19 d. nuosprendžio paskelbimo MI 2016 m. sausio 26 d. Nr. 7 straipsnyje „Teisingumas nuteistąjį pasivijo po 4-erių metų ir 24 dienų“, po Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendžio paskelbimo MI 2016 m. balandžio 26 d. Nr. 32 straipsnyje „Ir vienas lauke karys, jei esi Sizifas“ (straipsniai taip pat spausdinti MI ir JURISTAI24.LT internetiniuose tinklalapiuose www.mignalina.lt ir www.juristai24.lt).

TRUMPAI BYLOS APLINKYBĖS

Ignaliniečiai A. J. (duomenys, autoriaus nuožiūra, neskelbtini) ir Artūras Šimkūnas Ignalinos rajono apylinkės teisme buvo kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), t. y. tuo, kad dar 2011 m. gruodžio 26 d. apie 3 valandą ryto prie naktinio baro „BBQ akademijos“ Strigailiškio k. Ignalinos r. ne mažiau kaip keturiais smūgiais kumščiais ir kojomis sumušė nukentėjusįjį E. Kaltinamieji savo kaltės nepripažino ir iškėlė gynybinę versiją, kad nukentėjusysis susižalojo pats, būdamas girtas kelis kartus veidu griūdamas stačiai į betoninį grindinį.

Ikiteisminis tyrimas prokuratūroje šioje byloje buvo nutrauktas net kelis kartus, tačiau tik Panevėžio apygardos teismui 2012 m. gruodžio mėn. panaikinus anksčiau nurodytus net tris (2 prokuroro ir 1 ikiteisminio tyrimo teisėjo) Ignalinos pareigūnų sprendimus, konstatavus, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą atskiroje dalyje, visos svarbios šiai bylai aplinkybės išsamiai nebuvo išsiaiškintos, nepašalinti prieštaravimai ir abejonės, kad skundžiamais prokurorų nutarimais bei teismo nutartimi būtų galima daryti neabejotinas išvadas, 2012 m. pabaigoje buvo surašytas kaltinamasis aktas ir 2013 m. pradžioje byla pasiekė Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu  A. J. buvo pripažintas kaltu už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu nuo 23 iki 6 val. būti savo namuose ir atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos žalos – 900,00 eur. Kitas kaltinamasis Artūras Šimkūnas išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Teismas iš nuteistojo A. J. nukentėjusiojo naudai taip pat priteisė 3765,78 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Kaip ir galima buvo tikėtis, šiam nuosprendžiui nebuvo lemta įsiteisėti, nes su nuosprendžiu nesutiko nei prokuroras, nei nuteistasis A. J., nei nukentėjusysis, todėl nuosprendis apeliacine tvarka buvo apskųstas Panevėžio apygardos teismui.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMO 2016 M. NUOSPRENDŽIO ESMĖ

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendį dalyje dėl A. Šimkūno išteisinimo panaikino ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, o kitoje dalyje dėl A. J. pripažinimo kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir jam skirtos bausmės bei nukentėjusiojo civilinio ieškinio pakeitė.

Apygardos teismas konstatavo, kad jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. J. pripažino kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau visiškai be jokio pagrindo A. Šimkūną dėl šios veikos padarymo išteisino.

Esant tokioms aplinkybėms, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendis dalyje dėl Artūro Šimkūno išteisinimo panaikintas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, o kitoje dalyje pakeistas.

J. ir A. Šimkūnas pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) ir jiems paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ir pašalinimas per 10 mėnesių bei paskirtos pareigos: tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys patenkintas visiškai, atsižvelgiant į tai, kad turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam A. J. ir A. Šimkūnas padarė bendrais veiksmais, Panevėžio apygardos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino visiškai ir 1965,78 Eur turtinės ir 2896,20 Eur neturtinės žalos (viso 4861,98 Eur) atlyginimą priteisė solidariai iš abiejų nuteistųjų.

Šis Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendis nuteistojo Artūro Šimkūno buvo apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau – LAT). LAT 2016 m. gruodžio 8 d.  nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikino, konstatavęs, kad priimant nuosprendį apeliacinės instancijos teisme buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (nebuvo tinkamai ištirti įrodymai) ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka į Panevėžio apygardos teismą.

 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMO 2017 M. NUOSPRENDŽIO ESMĖ

Panevėžio apygardos teismo naujos sudėties Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendyje konstatavo, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas (teisėjas Aleksandras Jakubovskis – aut. past.) neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl A. Šimkūno kaltės ir netinkamai išsprendė nukentėjusiojo pareikštą ieškinį.

Panevėžio apygardos teismas, iš naujo ištyręs ir įvertinęs patikimus bei teisėtu būdu gautus įrodymus konstatavo, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas, nukentėjusiojo parodymus įvertinęs kaip prieštaringus, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Pažymėtina, kad nuteistasis A. J. apeliaciniame teisme iš esmės pakeitė savo parodymus pripažindamas, kad iki tol jo duoti parodymai buvo NETEISINGI, o tarp kaltinamųjų ir liudytojų buvo susitarimas duoti melagingus parodymus(!) tuo patvirtindamas savo ir A. Šimkūno kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo.

Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendį dalyje dėl A. Šimkūno išteisinimo panaikino ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, pripažindamas A. Šimkūną kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 dalį ir jam paskyrė laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu nuo 23 iki 6 val. būti savo namuose, tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys patenkintas visiškai, atsižvelgiant į tai, kad turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam A. J. ir A. Šimkūnas padarė bendrais tyčiniais ir smurtiniais veiksmais, Panevėžio apygardos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino visiškai ir 4861,98 Eur žalos atlyginimą priteisė solidariai iš abiejų nuteistųjų.

JURISTAI24.lt komentaras:

Bylos statistika: Apibendrintini šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatai: beveik 5,5 metų bylinėjimosi (iš kurių daugiau kaip 1,5 metų ikiteisminio tyrimo su pertraukomis, 2 kartus nutrauktas ir 2 kartus atnaujintas ikiteisminis tyrimas, nušalinti du prokurorai, per daugiau kaip 3,5 metus teisminio nagrinėjimo surengta net apie 15 teismo posėdžių, byla vertinta ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, bylą nagrinėjo dvi apeliacinės instancijos teismo kolegijos, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendis iš dalies panaikintas apeliacine tvarka net du kartus).

„Ši istorija, mano nuomone, tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kuri vaizdžiai patvirtino, dėja, bet akivaizdžią išvadą – taip neprofesionaliai vykdyti teisingumą toliau NEGALIMA, nes toks teisingumo vykdymas griauna taip sunkiai kuriamą pasitikėjimą teisėsauga ir pačia teisinės valstybės idėja.

Deja, bet liudytojų melagingi parodymai šioje byloje, kuriuos buvus patvirtinto apeliacinės instancijos teisme ir pats nuteistasis A. J., nei prokurorų, nei teismo tinkamo įvertinimo taip ir nesulaukė.

Sakoma, kad „Lėtas teisingumas – blogas teisingumas“. Teisingumo vykdymo sparta, atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama net 1977 dienas (!), šioje byloje, mano nuomone, galėtų rungtyniauti nebent su… sraige (visiškai nesiekiant įžeisti sraigės, bet palyginimui, pavyzdžiui sraigės, kurios laikomos vienas iš lėčiausių tvarinių visoje Žemėje, maksimalus greitis 1,5 mm/per sekundę, tai yra apie 5,4 m. per valandą. Taigi, per 1977 dienas sraigė nušliuožtų apie 256 kilometrus, tai yra nuo Ignalinos iki Panevėžio ir beveik atgal į Ignaliną… – aut. past.).

Dar sakoma, kad „Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“. Viena tikrai aišku – kantrybės lavinimui toks procesas turėjo neabejotiną naudą.

Gal kam dar „teisingumo?!““ – klausia šioje byloje nukentėjusiojo interesus gynęs Teisinių paslaugų portalo JURISTAI24.LT juristas Eugenijus Gaščenka.