Ir vienas lauke karys, jei esi Sizifas

Kartais teisingumo siekimas prilygsta „Sizifo” darbui

Apie šios daugiau kaip 4 metus nagrinėtos istorijos peripetijų teisėsaugos „koridoriuose“ pradžią plačiau spausdinta dar prieš daugiau kaip trejus metus MI 2012 gruožio 18 d. Nr. 97 ir MI internetiniame tinklalapyje straipsnyje „Ar mums vis dar reikia teisės?“, taip pat po Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 sausio 19 d. nuosprendžio paskelbimo MI 2016 m. sausio 26 d. Nr. 7 ir JURISTAI24.LT internetiniame tinklalapyje straipsnyje „Teisingumas nuteistąjį pasivijo po 4-erių metų ir 24 dienų“.

BYLOS APLINKYBĖS

Ignaliniečiai Aivaras Jakutis ir Artūras Šimkūnas Ignalinos rajono apylinkės teisme buvo kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), t. y. tuo, kad dar 2011 m. gruodžio 26 d. apie 3 valandą ryto prie naktinio baro „BBQ akademijos“ Strigailiškio k. Ignalinos r. ne mažiau kaip keturiais smūgiais kumščiais ir kojomis sumušė nukentėjusįjį E. Kaltinamieji savo kaltės nepripažino ir iškėlė gynybinę versiją, kad nukentėjusysis susižalojo pats, būdamas girtas kelis kartus veidu griūdamas stačiai į betoninį grindinį.

Atrodytų viskas toliau turėjo išsispręsti greitai ir teisingai, mat 2011 m. gruodžio 26 d.buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį ėmėsi kontroliuoti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Alfredas Bacys, tačiau… suėjus pusmečiui, ikiteisminis tyrimas netikėtai buvo nutrauktas, konstatavus, kad grumtynių metu padaryti sužalojimai nukentėjusiajam dėl neatsargumo (!) ir pasiūlyta į teismą kreiptis privataus kaltinimo tvarka, t. y. asmeniškai.

Toks prokuroro nutarimas nukentėjusiajam buvo daugiau nei netikėtas, todėl apskųstas ir aukštesniojo prokuroro Lino Latožos netrukus panaikintas, ikiteisminis tyrimas atnaujintas, o nepagrįstą nutarimą priėmęs prokuroras A. Bacys, nukentėjusiojo prašymu, nuo tolimesnio ikiteisminio tyrimo kontrolės nušalintas.

Tyrimą ėmėsi kontroliuoti kita tos pačios prokuratūros prokurorė Gražina Valinčienė, kuri po kelių mėnesių ikiteisminio tyrimo kontrolės, vieno įtariamojo A. Šimkūno atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nutraukė. Skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atskiroje dalyje atmetė tiek aukštesnysis prokuroras Mindaugas Rašinskas, tiek ir Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus.

Ikiteisminis tyrimas šioje dalyje buvo atnaujintas tik Panevėžio apygardos teismui (teisėjas Sigitas Bagdonavičius) 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikinus anksčiau nurodytus visus tris pareigūnų sprendimus, konstatavus, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą atskiroje dalyje, visos svarbios šiai bylai aplinkybės išsamiai nebuvo išsiaiškintos, nepašalinti prieštaravimai ir abejonės, kad skundžiamais prokurorų nutarimais bei teismo nutartimi būtų galima daryti neabejotinas išvadas. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad ikiteisminis tyrimas atskiroje dalyje nutrauktas nepagrįstai, todėl prokurorų (G. Valinčienės ir M. Rašinsko) nutarimai bei ikiteisminio tyrimo teisėjo (K. Rimkaus) nutartis naikintini. Apygardos teismas tai pat konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas nepakankamai sparčiai, tuo nesilaikant Baudžiamojo proceso kodekso 2 str. reikalavimų, imtis visų įmanomų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atskleista nusikalstama veika, todėl organizuoti ir kontroliuoti šį ikiteisminį tyrimą būtų tikslinga pavesti kitam prokurorui.

Dėl prokurorų šios bylos vilkinimo dar 2012 m. gruodį nukentėjusysis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ir Generalinės prokuratūros Prokurorų etikos komisią. Tyrimas buvo pradėtas net dėl keturių šiame straipsnyje paminėtų Utenos apylinkės prokurorų. Prokurorų etikos komisija 2013 m. gegužę (po penkių mėnesių tyrimo!) dėl šio kreipimosi priėmė išvadą, kurioje konstatavo, kad Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties dalis, kad „Sutiktina su pareiškėjo teiginiu, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas nepakankamai sparčiai, tuo nesilaikant BPK 2 str. reikalavimų, imtis visų įmanomų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atskleista nusikalstama veika“ yra nemotyvuota (!), t. y. nenurodyta, kuo remdamasis teismas daro tokią išvadą, o prokurorai jokių nei įstatymo, nei tarnybinio, nei etikos pažeidimo nepadarė.

IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMO NUOSPRENDŽIO ESMĖ

Ignalinos rajono apylinkės teismas šią bylą ėmėsi nagrinėti 2013 metų balandžio mėn. Tyrimą iki tol kontroliavusi prokurorė Gražina Valinčienė, nukentėjusiojo iniciatyva, taip pat buvo nušalinta ir teisme valstybinį kaltinimą palaikyti buvo pavesta jau trečiai prokurorei šioje byloje Renatai Blaškauskienei.

Ignalinos rajono apylinkės teismo (teisėjas Aleksandras Jakubovskis) 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu  Aivaras Jakutis buvo pripažintas kaltu už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu nuo 23 iki 6 val. būti savo namuose ir atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos žalos – 900,00 eur. Kitas kaltinamasis Artūras Šimkūnas išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Teismas iš nuteistojo A. Jakučio nukentėjusiojo naudai taip pat priteisė 3765,78 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Kaip ir galima buvo tikėtis, šiam nuosprendžiui nebuvo lemta įsiteisėti, nes su nuosprendžiu nesutiko nei prokurorė R. Blaškauskienė, nei nuteistasis A. Jakutis, nei nukentėjusysis, todėl nuosprendis apeliacine tvarka buvo apskųstas Panevėžio apygardos teismui.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMO NUOSPRENDŽIO ESMĖ

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Donato Jatužio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Jolantos Raščiuvienės, 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendį dalyje dėl A. Šimkūno išteisinimo panaikino ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, o kitoje dalyje dėl A. Jakučio pripažinimo kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir jam skirtos bausmės bei nukentėjusiojo civilinio ieškinio pakeitė.

Apygardos teismas konstatavo, kad jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Jakutį pripažino kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau visiškai be jokio pagrindo A. Šimkūną dėl šios veikos padarymo išteisino.

Kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs,  todėl netikėti jais nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, šiuos parodymus patvirtina byloje esančios specialisto išvados. Kolegija pabrėžė, kad apylinkės teismas tinkamai minėtų įrodymų neįvertino, A. Šimkūno, A. Jakučio ir liudytojų parodymus vertino atsietai nuo kitų bylos duomenų, nesusiejo visų byloje esančių įrodymų į vieną visumą, pernelyg didelę reikšmę suteikdamas minėtų asmenų parodymams, kad A. Šimkūnas jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, o nukentėjusiojo parodymus įvertindamas kaip prieštaringus, ir tokiu būdu padarė tikrovės neatitinkančias išvadas, susijusias su A. Šimkūno kalte.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tikėti nei baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų, nei liudytojų parodymais, kadangi tokie parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo parodymams bei specialisto išvadoms. Kaip nepatikimus vertindamas minėtų liudytojų parodymus, aukštesnysis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šios liudytojos viso proceso metu tendencingai palaikė A. Jakučio ir A. Šimkūno poziciją, kadangi yra artimos jų draugės. Taip pat viso proceso metu liudytojos išsisukinėjo nuo tiesaus atsakymo apie A. Jakučio ir A. Šimkūno nukentėjusiajam suduotus smūgius, teigdamos, kad matė tik grumtynes ant žemės tarp nukentėjusiojo ir A. Jakučio, taip pat nurodydamos, kad A. Šimkūnas nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė ir tik išskyrė besigrumiančiuosius. Teismas liudytojų parodymus atmetė kaip nepagrįstus ir vertino juos siekimu išvengti/padėti išvengti A. Jakučiui ir A. Šimkūnui baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti nukentėjusiojo parodymų netikslumai apie jam suduotų smūgių skaičių neturi jokios reikšmės A. Jakučio ir A. Šimkūno atliktų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui ir nepaneigia paties smurto prieš nukentėjusįjį fakto. Juolab, kad minėti netikslumai yra neesminiai ir, atsižvelgiant į įvykio situaciją bei netikėtumo faktorių, staiga dėl vartojamo smurto sukeltą stresą, yra logiška (natūraliai, gyvenimiškai) paaiškinami (pateisinami). Priešingai nei nurodoma skundžiamo nuosprendžio dalyje, viso proceso metu nukentėjusysis nuosekliai parodė iš esmės tas pačias ir teisiškai reikšmingas įvykio aplinkybes apie jo atžvilgiu naudotą smurtą, suduotus smūgius, nuteistųjų veiksmus.

Apygardos teismas nustatė, kad bylos duomenys rodo, kad sužalodami nukentėjusįjį A. Jakutis ir A. Šimkūnas tam neturėjo jokios priežasties ar asmeninių paskatų, nes, kaip jie visi trys nurodė, anksčiau netgi nebuvo pažįstami. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti tik iš chuliganiškų paskatų. Todėl remdamasi šiais įrodymais bei jų vertinimu, teisėjų kolegija konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas A. Jakučiui ir A. Šimkūnui inkriminuotą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., perkvalifikuoti į BK 138 str. 2 d. 8 p. ir šiuos asmenis pripažinti kaltais dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų.

Apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad apie šioje baudžiamojoje byloje tirtą ir nagrinėtą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo subjektams buvo žinoma nuo 2011 metų pabaigos, baudžiamasis nuteistųjų persekiojimas tęsiasi ilgiau nei ketverius metus ir pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką panaši proceso trukmė paprastai pripažįstama neatitinkančia „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimo. Proceso eigos analizė rodo, kad procesas šioje byloje neabejotinai turėjo būti organizuojamas efektyviau ir operatyviau, o to nepadarius nebuvo tinkamai užtikrinta nuteistųjų teisė pakankamai ilgą laiko tarpą nelikti nežinioje dėl savo procesinės padėties. Teisėjų kolegija konstatavo, kad baudžiamasis procesas dėl prokuroro ir ikiteisminio tyrimo institucijų pareigos operatyviai veikti netinkamo vykdymo užsitęsė daugiau nei ketverius metus ir tuo buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., taip pat Baudžiamojo proceso kodekso 2 str. ir 44 str. 5 d. nuostatose įtvirtintos asmens teisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą, todėl šiuo pagrindu teismas sumažino nuteistiesiems skirtiną bausmę, savo trukme artimą šios bausmės minimumui (už šį nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimą iki penkerių metų).

Esant tokioms aplinkybėms, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendis dalyje dėl Artūro Šimkūno išteisinimo panaikintas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, o kitoje dalyje pakeistas.

A. Jakutis ir A. Šimkūnas pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) ir jiems paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ir pašalinimas per 10 mėnesių bei paskirtos pareigos: tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo civilinis ieškinys turėjo būti patenkintas visiškai (nukentėjusiojo reikalavimą dėl 1965,78 Eur turtinės žalos pirmosios instancijos teismas tenkino visiškai, tačiau dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nukentėjusiojo naudai priteisė 1800 Eur, nors reikalauta 2896,20 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam A. Jakutis ir A. Šimkūnas padarė bendrais veiksmais, Panevėžio apygardos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino visiškai ir 1965,78 Eur turtinės ir 2896,20 Eur neturtinės žalos (viso 4861,98 Eur) atlyginimą priteisė solidariai iš abiejų nuteistųjų.

Nuteistojo A. Jakučio apeliacinį skundą teismas atmetė, kaip nepagrįstą.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo jo paskelbimo dieną.

JURISTAI24.lt komentaras:

Apibendrintini šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatai: daugiau kaip 4 metai bylinėjimosi (iš kurių daugiau kaip 1,5 metų ikiteisminio tyrimo su pertraukomis, 2 kartus nutrauktas ir 2 kartus atnaujintas ikiteisminis tyrimas, nušalinti du prokurorai, per daugiau kaip 2,5 metus nagrinėjimo surengta net apie 10 teismo posėdžių), tačiau ir to pritrūko, kad būtų teisingai ir pagal įstatymą išnagrinėta byla, nes Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendis iš dalies panaikintas ir iš dalies pakeistas, mat buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirta bausmė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitiko bylos aplinkybių, pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., taip pat Baudžiamojo proceso kodekso 2 str. ir 44 str. 5 d. nuostatose įtvirtintos asmens teisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą.

Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nebuvo ginamas viešasis interesas, nes dėl nuteistųjų neteisėtos veikos turtinės žalos patyrė ir valstybės institucijų fondai: „Sodra“ (nukentėjusysis buvo laikinąjame nedarbingume 25 dienas ir gavo ligos pašalpą) ir „Ligonių kasa“ (nukentėjusysis buvo gydomas įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, o už gydymą apmokėjo „Ligonių kasos“). Taip atsitiko, nes per daugiau kaip per ketverius bylos nagrinėjimo metus bylą tyrusios institucijos nepranešė „Sodrai“ ir „Ligonių kasai“ apie nagrinėjamą bylą ir galimai dėl nusikalstamos veikos valstybei padarytą žalą, kad šios galėtų tinkamai atstovauti valstybei ir ginti viešąjį interesą. Dėl viešojo intereso gynimo 2015 metų pabaigoje nukentėjusys kreipėsi į prokuratūrą ir į teismą. Iš prokuratūros gautas atsakymas, kad byla yra perduota teismui, todėl visais bylos klausimais kreiptis į teismą, o teismas atsakė, kad pranešti apie valstybei padarytą žalą atitinkamoms institucijoms yra ne teismo kompetencija. Nuo vienų durų – prie kitų durų ir ratas vėl užsidarė…

 „Ar esame tokie turtingi, kad iš visų mūsų, t. y. mokesčių mokėtojų, lėšų turėtume apmokėti nusikaltėlių „pramogas“? Ar tokia abejinga teisinė sistema, su kuria susidūrus nukentėjusysis turi būti ne tik nukentėjusiuoju, tyrėju, prokuroru, advokatu, bet dar ir ginti viešąjį interesą dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos, t. y. iš esmės ridenti Sizifo* „akmenį“, pajėgi efektyviai kovoti su įsivyravusiu smurtu ir nebaudžiamumu bei ne tik ginti, bet ir realiai apginti ne tik pažeistas paprasto žmogaus teises, bet ir pačios valstybės interesus? Dėja, bet manau, kad vietoje garsiai skambančio šūkio „Ginti. Saugoti. Padėti“, šiuo konkrečiu atveju labiau tinka kiek tyliau ir kukliau, bet be butaforinių pagražinimų, skambantis teisėsaugos daugiau kaip 4 metų (51 mėnesio) „triūso“ įvertinimas: „Gėda. Liūdna. Neprofesionalu“. Ar Panevėžio apygardos teismo šioje byloje net dvejuose įsiteisėjusiuose sprendimuose (tarp kurių daugiau nei trejų metų skirtumas) konstatuotas šios bylos nagrinėjimo vilkinimo faktas nevirs jau, dėja, eiliniais tapusiais civiliniais ieškiniais valstybei? Nesu nusiteikęs prieš teisėsaugą visumoje, priešingai – ji būtina ir esu už tai, kad teisingumas būtų vykdomas tik pagal įstatymą ir aukščiausius moralės kriterijus, bet ne remiantis asmeniškumais ir simpatijomis (antipatijomis), t. y. taip vadinamu „vietiniu“ teisingumu. Ši istorija tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kuri vaizdžiai patvirtino, dėja, bet akivaizdžią išvadą – taip vykdyti teisingumą toliau NEGALIMA, nes toks teisingumo vykdymas griauna taip sunkiai kuriamą pasitikėjimą teisėsauga ir pačia valstybe. Todėl, tokių ir panašių teisėsaugos darbo „broko“ pavyzdžių viešinimas visuomenei ir viešas jų aptarimas yra puikus „vaistas“ vis dar negaluojančiai teisėsaugos sistemai padaryti jau seniai ne tik pribrendusias, bet BŪTINAS išvadas ir esmines pertvarkas, o visuomenei paskatinimas aktyviau ir ryžtingiau ginti savo teises, kad ir su kokiu teisėsaugos „girnų“ pasipriešinimu besusidurtų, kad ir kiek laiko, darbo, lėšų ir kantrybės tai bekainuotų, nes kuo daugiau šiame kelyje „Sizifų“, tuo tvirčiau stovės Mūsų teisinės valstybės pamatas“, – teigia šioje byloje nukentėjusiojo interesus gynęs Teisinių paslaugų portalo JURISTAI24.lt juristas Eugenijus Gaščenka.

* Sizifo vardas yra tapęs bendriniu, beviltiškiems veiksmams apibūdinti naudojamu žodžiu, nes Sizifas turi amžinai ritinti į aukštą, statų kalną didžiulį akmenį. Kai viršūnė jau netoli – akmuo išsprūsta iš rankų ir nurieda žemyn, o pasmerktasis vėl turi pradėti viską iš naujo.

Ištrauka iš Vinco Kudirkos „Varpo“:

„Varpas da garsiau ir da aiškiau gaudžia,

O graudus balsas veržiasi per orą.  

Dėl ko nebaigia savo dainą graudžią?              

Tinginius prikelt turi tikrą norą. 

Kelkite, kelkite. kelkite. kelkite…    

 

Tai skambink, ,,Varpe“! tegul gaudims tavo   

Išilgai, skersai eina per Lietuvą!              

Budink ir šauki graudžiu balsu savo,     

O tas šaukimas perniek tenežūva!        

Kelkite, kelkite, kelkite. kelkite…        

 

Kas darbininkas ir kas dirbti gali,          

Ant tavo balso prie darbo teimas!           

O kur atrasi tinginį miegalį,        

Tegul neliaudams jį budin gaudimas:   

Kelkite, kelkite. kelkite, kelkite…“, – TAUTAI IR LIETUVAI sakė Vincas Kudirka, o ką pasakysite Jūs?