Teismas išteisino „Šėtone, prašau“ kūrėjus

2016 m. rugsėjo 6 d. Anykščių rajono apylinkės teismas dvejus metus trukusioje troškūniečių Vaidoto ir Manto Grincevičių bei jų pusbrolio Giedriaus Sasnausko byloje paskelbė išteisinamąjį nuosprendį.

„Nors daina ir vaizdo klipas yra neigiamo turinio, vien tik neigiamų teiginių vartojimas sukurtoje dainoje ir vaizdo klipe, nesant konkrečių tiesioginių pareiškimų, skatinančių neapykantą, kurstančių niekinti, diskriminuoti ir skatinančių vartoti fizinį smurtą prieš vaikus, negali buti pripažįstama nusikalstama veika: ši daina ir vaizdo klipas nėra tokio pavojingo turinio, kurį galima būtų vertinti, kaip kurstantį neapykantą, niekinimą ar diskriminaciją“, – teismo motyvus komentavo išteisinamąjį nuosprendį priėmusi teisėja Zita Gavėnienė.

Teismas pripažino, kad kaltinamieji savo kūrybą, saviraiškos laisvę išpildė netinkamai, tačiau jų kūriniai negalėjo realiai sukurstyti portalo „Youtube“ (kuriame buvo įkelta daina ir jos vaizdo klipas) vartotojų smurtauti prieš vaikus ar fiziškai su jais susidoroti.

Kaltinamieji šioje byloje išteisinti ir dėl to, kad jų veiksmai nebuvo atliekami tyčia: kurdami dainą jie neturėjo jokio tikslo sukurti žmones prieš vaikus skatinančios smurtauti dainos – byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamuosius veikus tyčia. „Išklausėme visų liudytojų parodymų ir nė vienas jų nepatvirtino, kad kūrėjai būtų galėję turėti kokių nors tyčinių ketinimų paskatinti smurtą“, – pridūrė Z. Gavėnienė.

Kūrinio „Šėtone, prašau“ istorija prasidėjo 2014-ųjų rudenį, kai interneto vartotojas, aptikęs vaizdo klipą kreipėsi į policijos pareigūnus.

Kai byla atkeliavo iki teismo, G. Sasnauskas teismo buvo įpareigotas naktimis būti namie, broliams Grincevičiams teismo įsakymu buvo skirtos piniginės baudos, tačiau troškūniečiai paprašė bylą nagrinėti iš esmės.

Grincevičiai ir G. Sasnauskas buvo kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) 1, 2 ir 3 dalis, pagal kurias jiems grėsė iki trejų metų laisvės atėmimo bausmės.

Išteisinamasis teismo nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Kaltinamieji pasirašė pasižadėjimą neišvykti iki įsigalios teismo sprendimas.

Informacijos šaltinis: www.teismai.lt

Dėl privačios konsultacijos, dokumentų parengimo ar kitų teisinių paslaugų galite tiesiogiai kreiptis telefonu +370 624 83 459. Anonimiškumas garantuojamas.

Pastaba. JURISTAI24.LT teisės naujienų skyrelyje talpinamos informacijos atžvilgiu yra informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius.