Teismas iš valstybės priteisė dėl per ilgo bylos nagrinėjimo patirtą žalą

Lietuvos apeliacinis teismas š. m. balandžio mėn. pripažino, kad yra pagrindas piliečiui G. J. priteisti 2 200 Eur turtinę ir 2 000 neturtinę žalą dėl per ilgai, t. y. daugiau nei 8,5 metų,nagrinėtos baudžiamosios bylos. 

Teismo sprendime konstatuotas Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių konvencijos 6 str. ir nacionalinės teisės reikalavimų pažeidimas išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį terminą.

Sprendimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėmė konstatavusi, kad 3 metus ir beveik 4 mėn. trukęs ikiteisminis tyrimas bei daugiau kaip 5 metus trukęs bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme objektyviai buvo pernelyg ilgas. Baudžiamoji byla apelianto atžvilgiu buvo baigta 2014 m. sausį nutraukus bylą dėl suėjusio senaties termino.

Vilniaus apygardos teismas, 2015 m. birželį atmesdamas apelianto ieškinį, pagrįstai nurodė daugelį aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko reikšmingomis tam tikras anksčiau neįvertintas arba neteisingai įvertintas aplinkybes sprendžiant klausimą, ar bylos nagrinėjimas galėjo būti trumpesnis, kitaip tariant, ar buvo valstybės institucijų (ne)veikimas, kuris prisidėjo prie proceso trukmės, nors elgiantis apdairiai ir rūpestingai, to galėjo būti išvengta.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu du kartus keitėsi teisėjų kolegijos sudėtis. Abiem kolegijų narių pasikeitimų atvejais tai įvyko ne dėl proceso dalyvių elgesio ar kitų nuo teismo nepriklausančių priežasčių, o dėl aplinkybių, susijusių su atskirų teisėjų poelgiais, pvz., teisėjai buvo atleisti iš darbo dėl teisėjo vardo pažeminimo. Teisėjų kolegijai pasikeitus antrą kartą, byla 2012 m. gegužės viduryje buvo pradėta iš naujo nagrinėti iš esmės, nors iki tol jau buvo pradėtos sakyti baigiamosios kalbos, o, pradėjus bylą nagrinėti iš naujo, nuosprendis paskelbtas tik 2014 m. sausį. Dėl to procesas užsitęsė daugiau kaip vieneriems metams. Apeliacinio teismo manymu, teisėjų kolegijos narių kaitos, vadinasi, ir ilgesnio proceso, galėjo nebūti, jeigu, pvz., būtų buvęs paskirtas atsarginis teisėjas.

Todėl, pripažįstant Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių konvencijos 6 str. ir nacionalinės teisės reikalavimų pažeidimą išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį terminą, laikoma, kad minėtam piliečiui dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo priklauso turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad proceso trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, pareiškėjo ir institucijų elgesį ir proceso poveikį pareiškėjui.

Apeliantas prašė priteisti jam 171 000 Lt (49 525,02 Eur) turtinės ir 500 000 Lt (144 810,01 Eur) neturtinės žalos bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis teismas priteisė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą už užsitęsusį laikotarpį. Teismo nuomone, jam priteistina 2 200 Eur turtinė žala už transporto ir kt. išlaidas bei 2 000 Eur suma už neigiamas emocijas ir išgyvenimus dėl beveik 9 metus vykusio baudžiamojo proceso. Teismas iš dalies tenkino ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų bei priteisė jam 700 Eur vietoj prašytų beveik 2 400 Eur, nes ieškinys iš dalies tenkinamas mažesniąja dalimi.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas per tris mėnesius dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (bylos Nr. 2A-189-178/2016).

 Informacijos šaltinis: www.apeliacinis.lt

Pastaba. JURISTAI24.LT teisės naujienų skyrelyje talpinamos informacijos atžvilgiu yra informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius.