Ar reikia mokėti pajamų mokestį parduodant paveldėtą namą?

Ar reikia mokėti pajamų mokestį parduodant paveldėtą namą?

Prieš 3 metus 2011 metais mirė mama. Iš jos paveldėjau gyvenamąjį namą. Jame negyvenau. Šiuo metu jį noriu parduoti.

Ar reikės už parduodamą namą mokėti mokesčius? Jei taip, kokio dydžio ir nuo kokių pajamų? Nuo kurio momento mokesčių mokėti nereikia?

NEAPMOKESTINAMOSIOS PAJAMOS

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 28 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 (pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka – E. G. pastaba) ir 54 (pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu šios dalies 53 punkte nurodytą laiką, gautos pajamos, kurios per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui – E. G. pastaba) punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

GPMĮ įstatymo 19 str. 1 dalyje nustatyta, kad pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, išskyrus netauriųjų metalų laužą, ir (ar) individualios veiklos turtui priskirtą (visą ar jo dalį) nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, taip pat realizavus išvestines finansines priemones, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta:1) turto įsigijimo kaina; 2) su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn ar išvestinės finansinės priemonės realizavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai.

IŠVADA

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad jeigu per 5 metus nuo turto įsigijimo (motinos mirties momento) planuojate parduoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą, verta atlikti individualų vertinimą. Parduodant nekilnojamąjį turtą, kuris nėra išlaikytas penkerius metus (iki 2011 m. sausio 1 d. įsigytas turtas – trejus metus), turėsite mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį nuo turto vertės ir pardavimo kainos skirtumo.

Šismokestis bus apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų ir to turto įsigijimo kainos, kartu išskaičiuojant šiam turtui įsigyti sumokėtus privalomus mokėjimus bei išlaidas, skirtas šio turto remontui.

Taigi, kuo Jūsų nekilnojamojo turto vertė paveldėjimo metu buvo nustatyta mažesnė, tuo didesnis pardavimo skirtumas gali būti. Kadangi registrų centro nustatyta turto vertė dažnai būna mažesnė, nei reali rinkos kaina, parduodant tokį turtą su anksčiau nustatyta registrų centro verte, teks mokėti didesnį pajamų mokestį.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra numatyti trys atvejai, kada nereikia mokėti pajamų mokesčio pardavus nekilnojamąjį turtą:

1)jei turtas įsigytas ar paveldėtas iki 2011 m. sausio 1d. ir nuo jo įsigijimo praėjo daugiau nei 3 metai. Norint parduoti nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigytą ar paveldėtą turtą nemokant mokesčių, teks laukti 5 metus;

2) jeigu pastaruosius 2 metus čia buvo Jūsų deklaruota gyvenamoji vieta;

3) jeigu parduodamame būste esate deklaravę savo gyvenamąją vietą trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienerius metus nuo šio būsto pardavimo nusipirksite ir deklaruosite savo gyvenamąją vietą kitame būste, mokesčių už būsto pardavimą mokėti taip pat nereiks.

Pastaba. Šiame straipsnyje išdėstyti bendrojo pobūdžio paaiškinimai aktualiu skaitytojams klausimu grindžiami 2014 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Šie paaiškinimai yra autoriaus nuomonė, kuri nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama oficialiuose teisiniuose ginčuose.